Būna kartais gyvenime tokių momentų, kai žinai, kad veliesi į avantiūrą, bet tiksliai nežinai, kokia ji ir kokios bus pasekmės. Žinojau, kad važiuoju dėl savęs, kad esu ištroškusi Dievo, kad noriu atsigerti iš Jo neišsenkančių šaltinių, tik nežinojau, kad tiek atsigersiu. Nežinojau, kokia ištuštėjusi buvau. Kai užimi tarnautojo pareigas bažnyčioje, visada norisi išlikti galva virš vandens, formuojasi nuostata, kad visada esi pasiruošęs, kad visada esi pilnas, kad tu turi patarnauti kitiems, o tu jau visada pakraunamas. Bet Viešpaties akyse visi esame paprastos dulkės, kurios čia yra, o čia nėra... Įsimylėjau Viešpatį darkart ir žymiai stipriau.
Sąskrydyje Viešpats mane barė, kvietė keistis ir susitelkti ties išties svarbiais dalykais. Jis taip pat patvirtino mano tarnystę. Turiu, t.y. turėjau problemą - flirtavimą, kurį labai dažnai nurašydavau į "aš tiesiog linksma", "toks mūsų bendravimas" ar tiesiog, kad "mes labai panašūs". Viešpats sudraudė ir kvietė į atgailą, kurios metu ištarė savo žodį, ką manyje keičia ir kuria kryptimi veda. Labai įdomus dalykas, kai tu savo širdyje atgailauji dėl vieno, o Viešpats per kitą žmogų tau pradeda kalbėti apie tai, ką Jis tavyje keičia ir kas tavęs laukia. Sunku paskirstyti dėmesį, bet Jis nesismulkina. Jis žino, į ką tave veda, tik mes kartais norim pasimurkdyti savo ašarose ir savigailoje bei savęs kaltinime. Supratau, kad Jis mato mano širdį, žino jos būklę, ir kad jau atleido. Ir nieko nelaukdamas į ištuštėjusią nuodėmingo palinkimo vietą įdeda naują pašventintą nuostatą, savybę, žinią. Ir viskas pasikeitė. Beliko tik likti naujoje tapatybėje, naujoje nuostatoje. Visas tris dienas buvo budėjimo metas, kai turėjau laikyti savo vadžias.
Labai patiko Andrejaus, pastoriaus iš Baltarusijos, pasidalijimas apie tai, kaip Dievas prisilietė prie jo gyvenimo. Iš tiesų, kai Dievas tau parodo, koks Jis, viskas tavyje nuščiuva, tu tarsi netenki amo ir kartu supranti, kad dabar nebegalėsi gyventi taip, kaip gyvenai iki šiol. Susitikimas su Dievu visada keičia tavo gyvenimo kryptį.
Apibendrinant pasakysiu tik tai, kad buvo palaimintas laikas. Džiaugiuosi, kad buvau ne viena. Gera buvo matyti mūsiškius keičiantis... po žingsnelį, po nedidelį, kai kurie liuoktelėjo tikėjimo šuolį. Jaučiuosi tvirtesnė nei bet kada ir tikiuosi tokia likti ilgam:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą