Savaitės vinis

Nenusigąsk ir nenusimink! Nes su tavim bus Viešpats, tavo Dievas, kur tik eisi. [Joz 1,9]

Apie bendradarbiavimą dovanomis

Šventoji Dvasia žino, kurios dovanos yra reikalingos, ir kada, ir kur. Bažnyčia negali klestėti, jei tie, kurie yra reikalingi nedirba savo vietoje. Štai viena istorija:

Žmogus susilaužė kairę ranką. Vieną naktį jis negalėjo užmigti, jis įsivaizdavo pokalbį tarp kairės ir dešinės rankos. Dešinioji ranka sakė: „Kairioji ranka, tavęs visai netrūksta. Visi džiaugiasi, kad tai tu lūžai, o ne aš. Tu nesi labai svarbi.“
Kairioji atsakė: „Kodėl tu svarbesnė?“
Dešinioji atsakė: „Kodėl? Mano savininkas negali laiško parašyti be manęs.“
Kairioji: „O kas prilaiko popierių, ant kurio jis rašo?“
Dešinioji neatlyžo: „Kas laiko plaktuką?“
Kairioji paklausė: „O kas laiko vinį, kurią kala plaktukas?“
Dešinioji nepasidavė: „Kas valdo oblių, kai stalius nori nuglūdinti lentą?“
Kairioji suirzo: „O kas prilaiko lentą?“
Dešinioji nepasidavė: „Kai mūsų savininkas eina gatve ir pakelia kepurę ką nors pasveikinti, kuri iš mūsų tai daro?“Kairioji atsakė: „O kas laiko jo lagaminėlį tuo metu?“ Ir tęsė: „Leisk paklausti tavęs vieno klausimo. Kai mūsų savininkas skutosi vakar, jis naudojo tave, bet jis susižeidė veidą, nes aš negalėjau padėti. Taip pat mūsų šeimininko laikrodis sustojo. Žinai, kodėl? Tu gali nustatyti rodykles, bet jei manęs nėra, kad palaikyčiau, laikrodis nebus prisuktas. Tu negali išimti pinigų iš piniginės, nes nėra manęs, kad ją palaikyčiau. Šeimininkas gali daryti labai nedaug dalykų be manęs.“

6 komentarai:

rimantas rašė...

Kristina aciu uz nuostabu pavyzdeli apie rankas. TIkrai sveika pamastyti kiek mazai mes galime ir reiskiame vienas be kito.
Ar galiu panauodti savo pamokslose si pavyzdi?
Rimantas

rimantas rašė...

Kristina tai super pavyzdelis kaip mes reikalingi vienas kitam Kristaus kune. Jei tu nepanudosi sio pavyzdzio per pamoksla as pasinaudosiu. Paskubek.
Linkiu visiems gerai pamastyti ka mes galim ir ka mes reiskiam be draugu savo gyvenime
Rimantas

mazoji:)drauge rašė...

Iš tiesų nuostabus pasakojimas..gaila, kad pastebejau tik dabar:), bet visgi perskaičiau. Galiu tiesiog pridurti, kad gera žinoti, jog be kito pagalbos nesi toks galingas, kaip manei esąs..taip ateina suvokimas, kad nėra, ko didžiuotis prieš kitus ir kad Viešpats yra nuostabus kūrėjas, mokantis mus gyventi santarvėje ir nepaliekantys mūsų vienatvėje:)

mazoji:)drauge rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Kristina rašė...

Oj, naudokit ir perpamoksla ir ne per ji:)) Juk ne mano mintis, o is knygutes apie Sv. Dvasios dovanas;) Dziaugiuosi, kad demesys buvo atkreiptas ;) Vat dabar laikas praktikai:))

Rimantas rašė...

Na kaip po 3 metų praktikos mums sekėsi? Nepamenu ar naudojau pamoksle šį pavyzdį, tikriausiai verta panaudoti pagaliau ir gyvenime prisiminti dažniau, kad nereikėtų aimanuoti dėl plaktuku sumušto piršto ar pamestos piniginės, ar nepastebėtų draugų kurių pagalba nepasinaudojai ir viską pats tempei kol pagaliau nusikalei ....Na tiesa čia per tamsios spalvos- gyvenime esu Dievui dėkingas už jus visus nuostabius Dievo žmones kurios Jis man davė