Liūdno vakaro sunkumas ir minčių paukščiai pradeda sukti lizdus (atsidūstu).. ilgesio lietaus lašai krisdami ant šalto širdies stiklo paskatina mane parašyti Tau, mano drauge..Klausimas Tau... Ar tiki, kad žmogus pajėgus keistis savo pastangomis?.. ar Tavo darbai ir visa aplink atrodė kada tuštybių tuštybė?.. kur rasti tikslą ir prasmę gyvenimui?..
.. galbūt Tavo veiksmai ar žodžiai kada įskaudino kitą?.. ar mokėtum atsiprašyti to, kuris įskaudino ir Tave?.. o ar priimtum jo atsiprašymą?..
.. ar esi kada įsiskaudinęs ant Dievo?.. ar jauti, kad Dievo ir kitų atžvilgiu būni teisus?..
.. ar teisinga žinant, kad gali kažką gražaus padovanoti kitam, tai sulaikyti, nes kitas to nepriims?
.. kur tolerancijos riba, ar jos nėra?
.. ką atsiimtum, jei turėtum galimybę?.. ar visada pasimokom tik iš savo klaidų?
.. kas Tu, o kas aš?.. ar viskas, kas Tau atsitinka, yra teisinga?.. ar dažnai aplanko savigaila?.. o ar pakankamai turi pasitikėjimo ir meilės Dievui?
.. atsakymo aš nelaukiu, nes kiek beieškočiau jo, į mano širdį ateina vienintelis Dievo pasauliui duotas atsakymas - Jėzus..
..Ir aš šypsausi..
Psalmė. Dovydo. Giesmė šventyklos pašventinimo iškilmėms. Ps 30, 6:
Jo įniršis tęsiasi tik akimirką, o gerumas visą gyvenimą. Ašaros gali lietis visą naktį, bet džiaugsmas ateina su aušra.
Dovydo. Ps 103, 12:
Kaip toli Rytai nuo Vakarų, taip toli nuo mūsų Jis išsklaido mūsų nuodėmes.
1 komentaras:
Grazu :)
Rašyti komentarą