Kai įtiki Kristumi, Jis tavyje padaro stebuklą. Pats Dievas tave apvalo ir įgalina visam laikui. Jėzaus žinia religingam asmeniui yra paprasta: esmė ne tame, ką tu darai. Svarbu tai, ką aš darau. Aš įėjau į tave. Ir kartais tu gali sakyti kartu su Pauliumi "gyvenu nebe aš, bet Kristus gyvena manyje" (Gal 2:20).
Jei aš atgimęs iš naujo, kodėl taip dažnai suklumpu?
Kodėl tu taip dažnai suklupdavai, kai gimei pirmąkart? Ar tu išlindai iš gimdos su sportbačiais? Ar tu žengei iškart du žingsnius jau kitą dieną po gimimo? Žinoma, kad ne. Ir kai tu pradėjai vaikščioti, tu klupdavau daugiau kartu nei tau pavykdavo pastovėti. Ar mes turėtume tikėtis ko nors kitko iš mūsų dvasinio vaikščiojimo?
Bet aš krentu taip dažnai, kad pradedu abejoti mano išgelbėjimu.
Vėlgi, grįžkime prie mūsų pirmojo gimimo. Ar tu klysdavai, kai mokeisi vaikščioti? Ir kai tu klysdavai, ar tu abejodavai savo fizinio gimimo pagrįstumu? Ar tu, būdamas vienerių metų šleptelėjęs ant grindų, kraipei galvą galvodamas, “Aš vėl nugriuvau. Ko gero, aš ne žmogus?”
Žinoma, ne. Kūdikio suklupimai mokantis vaikščioti nenuneigia jo gimimo fakto. Ir krikščionio suklupimai nepanaikina jo dvasinio gimimo.
Ar supranti, ką Dievas padarė? Jis įdėjo į tave Kristaus sėklą. Kai ji auga, tu keitiesi. Tai nereiškia, kad nuodėmės tavo gyvenime nebėra, tiesiog ji nebeturi galios tavo gyvenimui. Pagundos vargins tave, bet jos nevaldys tavęs. Kokia viltis!
Paklausyk. Ne tau tai daryti! Tavyje gyvena besiskleidžianti jėga. Pasitikėk ja!
Pamąstyk apie tai iš tokios perspektyvos. Sakykim, didžiąją savo gyvenimo dalį tu buvai širdininkas. Silpni skilveliai apriboja tavo veiklą. Kiekvieną rytą darbe, kai sveiki darbuotojai lipa laiptais, tu lauki lifto.
Bet atsiranda transplantas. Tavyje atsiranda sveika širdis. Pasveikęs tu grįžti į darbą ir susiduri su eile laiptų, tų pačių laiptų, kurių ankščiau vengei. Bet tada tu prisimeni, kad nesi tas pats žmogus. Tu turi naują širdį. Tavyje gyvena nauja jėga.
Ar tu gyvensi kaip senas žmogus ar kaip naujas? Ar tu laikysi save turinčiu naują širdį ar seną? Tau reikia pasirinkti.
Tu gali sakyti, “Aš negaliu lipti laiptais; aš per silpnas.” Ar tavo pasirinkimas nuneigia, kad tavyje yra nauja širdis? Atmesti chirurgo darbą? Ne. Lifto pasirinkimas rodytų tik tai, kad tu neišmokai pasitikėti savo naująja jėga.
Tai užima laiko. Tačiau kažkuriuo metu, tu turi išbandyti tuos laiptus. Tau reikia išbandyti naują aparatą. Tau reikia eksperimentuoti su savo naujuoju “aš”. Nes jeigu tu to nepadarysi, tu pavargsi.
Religinių taisyklių laikymasis išsunks tavo jėgas. Tam nėra pabaigos. Visada atsiranda nauja paskaitą, į kurią reikia nueiti, Šabas, kuriam reikia paklusti, Ramadanas, kurio reikia laikytis. Tobulybės kalėjimui nėra pabaigos. kaip ir jokio kalėjimo nebuvimui. Jos kaliniai visada randa darbo, bet niekada neranda ramybės. Ir kaipgi jiems tai pavyktų? Jiems niekada neaišku, kad viskas bus pabaigta.
Tačiau Kristus jus apdovanoja pabaigtu darbu. Jis įgyvendino įstatymą už tave. Pasakyk sudie religijos naštai. Dingsta baimė, kad, kai atliksi viską, būsi nepadaręs pakankamai. Tu lipi laiptais ne savo jėgomis, o Jo. Dievas pažadėjo padėti tiems, kurie nustojo stengtis padėti sau patys.
"…tas, kuris pradėjo jumyse gerą darbą, jį užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos " (Fil 1:6.) Dievas pakeis jus iš vidaus.
Žinoma, ne. Kūdikio suklupimai mokantis vaikščioti nenuneigia jo gimimo fakto. Ir krikščionio suklupimai nepanaikina jo dvasinio gimimo.
Ar supranti, ką Dievas padarė? Jis įdėjo į tave Kristaus sėklą. Kai ji auga, tu keitiesi. Tai nereiškia, kad nuodėmės tavo gyvenime nebėra, tiesiog ji nebeturi galios tavo gyvenimui. Pagundos vargins tave, bet jos nevaldys tavęs. Kokia viltis!
Paklausyk. Ne tau tai daryti! Tavyje gyvena besiskleidžianti jėga. Pasitikėk ja!
Pamąstyk apie tai iš tokios perspektyvos. Sakykim, didžiąją savo gyvenimo dalį tu buvai širdininkas. Silpni skilveliai apriboja tavo veiklą. Kiekvieną rytą darbe, kai sveiki darbuotojai lipa laiptais, tu lauki lifto.
Bet atsiranda transplantas. Tavyje atsiranda sveika širdis. Pasveikęs tu grįžti į darbą ir susiduri su eile laiptų, tų pačių laiptų, kurių ankščiau vengei. Bet tada tu prisimeni, kad nesi tas pats žmogus. Tu turi naują širdį. Tavyje gyvena nauja jėga.
Ar tu gyvensi kaip senas žmogus ar kaip naujas? Ar tu laikysi save turinčiu naują širdį ar seną? Tau reikia pasirinkti.
Tu gali sakyti, “Aš negaliu lipti laiptais; aš per silpnas.” Ar tavo pasirinkimas nuneigia, kad tavyje yra nauja širdis? Atmesti chirurgo darbą? Ne. Lifto pasirinkimas rodytų tik tai, kad tu neišmokai pasitikėti savo naująja jėga.
Tai užima laiko. Tačiau kažkuriuo metu, tu turi išbandyti tuos laiptus. Tau reikia išbandyti naują aparatą. Tau reikia eksperimentuoti su savo naujuoju “aš”. Nes jeigu tu to nepadarysi, tu pavargsi.
Religinių taisyklių laikymasis išsunks tavo jėgas. Tam nėra pabaigos. Visada atsiranda nauja paskaitą, į kurią reikia nueiti, Šabas, kuriam reikia paklusti, Ramadanas, kurio reikia laikytis. Tobulybės kalėjimui nėra pabaigos. kaip ir jokio kalėjimo nebuvimui. Jos kaliniai visada randa darbo, bet niekada neranda ramybės. Ir kaipgi jiems tai pavyktų? Jiems niekada neaišku, kad viskas bus pabaigta.
Tačiau Kristus jus apdovanoja pabaigtu darbu. Jis įgyvendino įstatymą už tave. Pasakyk sudie religijos naštai. Dingsta baimė, kad, kai atliksi viską, būsi nepadaręs pakankamai. Tu lipi laiptais ne savo jėgomis, o Jo. Dievas pažadėjo padėti tiems, kurie nustojo stengtis padėti sau patys.
"…tas, kuris pradėjo jumyse gerą darbą, jį užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos " (Fil 1:6.) Dievas pakeis jus iš vidaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą