Savaitės vinis

Nenusigąsk ir nenusimink! Nes su tavim bus Viešpats, tavo Dievas, kur tik eisi. [Joz 1,9]

-Tėvo glėby-

Jis turbūt neleidžia, kad man nuolat sektųsi vien dėl to, kad patekę į bėdą ar šiaip nesėkmę, mes prisimintume, kieno rankose yra mūsų gyvenimo siūlas. Kad tik Jam turime dėkoti už viską, Jis NORI, kad bendrautume su Juo. Atrodo, kad kai tave užgriūna bėdos, Jėzus lyg ir sako: "Hey, nepamiršai dar manęs? Noriu, kad bendrautum su manim, papasakok, kas nutiko, kaip tau sekėsi, kuo džiaugiesi, arba kodėl liūdi?" Kažkaip gera žinoti, kad kažkas nori su tavimi bendrauti... Tik mes taip dažnai Jo nepastebime :(
Kaip keista, kad Dievas gali būti ir galingas valdovas, rūstus, kurio visi bijo, galintis supykti, bet kartu ir toks gailestingas, dosnus, jautrus, mylintis, pasiaukojantis... visai kaip žmogus... na, juk mes ir sutverti pagal Jo paveikslą, tai aišku mes su Dievu panašūs :) Ir tai gera žinoti.
Stebėjau, kaip Dievas REALIAI dalyvauja mano gyvenime. Iš tikrųjų, kai esi su Juo artimuose santykiuose, Jis gali tave žymiai geriau apsaugoti ir rūpintis tavimi ("Viešpats visus Jį mylinčius saugo, bet nedorėlius sunaikins" Psalm. 145:20)! Įsivaizduokime - tėvas ir sūnus. Jei sūnus nebendrauja su tėvu, vengia jo, (nepripažįsta (!) )išsikrausto iš namų kuo toliau nuo Jo, kaip tad tėvas gali savo sūnumi rūpintis? O gi niekaip! Aš įsivaizduoju realią gyvenimišką situaciją ir tada man žymiai aiškesni pasidaro santykiai su Dievu... Juk mylintis Tėvas, kuris trokšta savo sūnui paties geriausio, nevers jo per prievartą daryt viena ar kita. Jei sūnus nesiartina prie tėvo, tėvas liūdi, bet laukia. Laukia sūnaus sugrįžtant. Visai kaip "Sūnaus palaidūno" istorija. Tai, ką aš noriu pasakyti, "artinkitės prie Dievo ir Jis artinsis prie jūsų"(Jok. 4:8). Tėvas, laikantis glėbyje savo sūnų gali maksimaliai apsaugoti savo sūnų, kadangi tėvo glėbis - saugus. Jis gali ne tik apsaugoti nuo smulkių pavojų, bet ir nuo didelių, jei tik mes liksime Tėvo Glėby...
Kaip gera tai ištarti: pasilikime Tėvo Glėby. Ir mums nieko neatsitiks, mes liksime saugūs. Būkime vaikais, nuoširdžiais, galbūt naivokais, bet saugūs nuo pasaulio pavojų, nieko nestokojantys ir su Amžinojo gyvenimo pažadu.

1 komentaras:

Kristina rašė...

nu kaip faina, kad pasidalinai savo pamastymais :) Jegele :)